Vilnius jau seniai nebe tas miestas, kuriame visi klientai kalba tik lietuviškai arba tik rusiškai. Į remonto dirbtuves užsuka ir lenkai, ir ukrainiečiai, ir vokiečiai, dirbantys IT sektoriuje, ir studentai iš Indijos ar Nigerijos, kurie atsineša sulūžusį nešiojamąjį kompiuterį ar Xbox valdiklį, kuris nebeveikia po kritimo. Ir čia prasideda tikras iššūkis – kaip paaiškinti žmogui, kad jo plokštėje „pažliugo kondensatoriai” arba kad „reikia keisti HDMI portą”, jei bendra kalba tarp jūsų yra vos keli angliški žodžiai?
Internetinis vertėjas šiuo atveju tampa ne prabanga, o darbo įrankiu, panašiu į multimetrą ar atsuktuvą. Bet čia ir slypi problema – dauguma technikų naudoja vertėją taip, kaip naudotų google paiešką: įveda sakinį, gauna rezultatą, siunčia klientui. Ir dažnai gauna atgal sumišusį žvilgsnį arba dar blogiau – klientas pasirašo sutikimą remontui, kurio iš tikrųjų nesuprato.
Kodėl techniniai terminai „laužo” vertėjus
Įprasti vertimo įrankiai puikiai susitvarko su kasdiene kalba. „Kaip sekasi?” ar „kada bus paruošta?” – čia problemų nekyla jokiam algoritmui. Bet paimkime frazę „reikia perlituoti GPU dėl chip-off efekto” – ir staiga vertėjas arba sulūžta visai, arba išverčia pažodžiui, sukurdamas nesąmonę.
Priežastis paprasta – techninė IT ir žaidimų konsolių terminija dažnai susideda iš anglų kalbos skolinių, kurie skirtingose kalbose užsifiksavo skirtingai. Lietuviškai sakome „plokštė”, rusai – „плата”, lenkai – „płyta”, bet kai kalbame apie konkrečius komponentus tarp Xbox Series X ir PlayStation 5, terminija dar labiau susipina, nes gamintojai naudoja savo pavadinimus dalims, kurių niekur kitur nerasi.
Pridėkime prie to dar ir tai, kad daug klientų patys nesupranta techninių terminų net gimtąja kalba. Vertėjas gali puikiai išversti „the thermal paste has dried out”, bet jei klientas pirmą kartą girdi apie termopastą apskritai, vertimas jam nieko nepadės.
Praktiniai pavyzdžiai iš dirbtuvių
Įsivaizduokime tipišką situaciją. Į servisą Vilniuje atsineša PlayStation 5, kuris „rėkia kaip lėktuvas” ir išsijungia po dešimties minučių. Klientas kalba tik ukrainietiškai. Technikas nori paaiškinti, kad problema – užsikimšusi aušinimo sistema ir perkaitęs procesorius.
Jei tiesiog suvedi į vertėją „your console is overheating because the cooling system is clogged with dust”, gauni gana padorų vertimą. Bet jei nori paaiškinti, kad reikės keisti termopastą, valyti radiatorių ir galbūt tikrinti ventiliatorių – čia jau reikia arba supaprastinti kalbą prieš verčiant, arba naudoti vertėją, kuris turi techninių žodynų bazę.
Su kompiuterių remontu situacija dar sudėtingesnė, nes terminų yra daugiau ir jie įvairesni. „Blue screen of death” – frazė, kurią daugelis anglakalbių supranta iš karto, bet pažodinis vertimas į kai kurias kalbas skambės keistai arba net juokingai. Geriau iš karto naudoti aprašomąją frazę, kurią klientas supras be papildomų paaiškinimų.
Ką daryti, kad vertimas tikrai padėtų, o ne trukdytų
Pirmiausia – rašyti trumpais, aiškiais sakiniais. Užuot rašius „kadangi jūsų procesorius, matyt, patyrė terminę degradaciją dėl ilgalaikio perkaitimo, mums reikės jį pakeisti”, geriau: „procesorius sugedo dėl perkaitimo. Reikia naujo.” Trumpesnis sakinys – mažesnė klaidos tikimybė vertime.
Antra – verta susikurti savo mini žodyną dažniausiai naudojamų frazių, kurias jau esi patikrinęs su keliais vertimo įrankiais ir žinai, kad jos verčiasi teisingai. Pavyzdžiui, „reikės pakeisti”, „kaina bus apie”, „remontas užtruks”, „garantija galioja” – šias frazes galima paruošti iš anksto keliomis kalbomis ir tiesiog naudoti kaip šablonus.
Trečia – kai įmanoma, rodyti, o ne tik pasakoti. Jei aiškini apie sugedusią dalį, parodyk ją fiziškai arba nuotraukoje. Vaizdas dažnai pasako daugiau nei bet koks vertimas, ypač kai kalbama apie konkrečius komponentus.
Ketvirta – nebijoti naudoti kelis įrankius vienu metu. Kartais viena vertimo sistema geriau susitvarko su technine terminija, kita – su šnekamąja kalba. Palyginti kelis variantus prieš siunčiant klientui užtrunka kelias sekundes papildomai, bet gali išgelbėti nuo nesusipratimo.
Kai kalba tampa dalimi paslaugos
Iš tikrųjų viskas suveda į vieną paprastą mintį – klientas, kuris supranta, kas vyksta su jo įranga, jaučiasi ramiau ir labiau pasitiki servisu. Nesvarbu, ar tai brangus žaidimų kompiuteris, ar Xbox, nupirktas vaikui gimtadieniui, žmonės nori žinoti, už ką moka ir kodėl.
Vertimo įrankiai per pastaruosius kelerius metus tapo tikrai geri, bet jie vis dar reikalauja žmogaus, kuris moka jais naudotis protingai. Technikas, kuris supranta savo srities terminiją ir žino, kaip ją paprastai perteikti, net ir per vertėją, visada laimės prieš tą, kuris tiesiog kopijuoja ir įklijuoja tekstą, tikėdamasis stebuklo.
Taigi kitą kartą, kai į dirbtuves Vilniuje užeis klientas, kalbantis kalba, kurios nesupranti nė žodžio – nepanikuok. Turėk po ranka gerą vertėją, savo paruoštas frazes ir kantrybės. Technika sugenda visame pasaulyje vienodai, o štai supratimo tarp žmonių pasiekti kartais sunkiau nei sutaisyti pačią sudėtingiausią plokštę.
