Pirmosios akimirkos po nelaimės – kiekviena sekundė svarbi
Kai ant kompiuterio klaviatūros apvirsta kavos puodelis arba PlayStation konsolė gauna vandens dozę, pirmasis impulsas dažnai būna panika. Tačiau būtent pirmosios minutės po skysčio pažeidimo lemia, ar jūsų įranga dar turi šansą išgyventi, ar keliauja tiesiai į elektronikos kapines.
Svarbiausia taisyklė – nedelsiant išjunkite įrenginį iš maitinimo. Ne per operacinę sistemą, ne švelniai – tiesiog ištraukite kištuką iš lizdo. Jei tai nešiojamas kompiuteris, nedvejodami išimkite bateriją (jei ji išimama). Žaidimų konsolės atveju – tas pats principas. Kiekviena sekundė, kai elektros srovė teka per drėgnus komponentus, didina trumpojo jungimo riziką ir gali paversti potencialiai pataisomą situaciją visiška katastrofa.
Daugelis žmonių daro klaidą bandydami iškart patikrinti, ar įrenginys dar veikia. Tai gali būti lemtinga klaida. Net jei skystis dar nepasiekė kritinių komponentų, įjungimas gali sukurti elektros kelią ten, kur jo neturėtų būti, ir akimirksniu sudegins mikroschemas.
Kokie skysčiai daro didžiausią žalą ir kodėl
Ne visi skysčiai vienodai pavojingi elektronikai. Grynas distiliuotas vanduo teoriškai yra mažiausiai kenksmingas, nes jame nėra mineralų, kurie veda elektros srovę. Tačiau realybėje su distiliuotu vandeniu susiduriame retai – dažniausiai tai būna arbata, kava, sultys, alus ar tiesiog vanduo iš čiaupo.
Cukringi gėrimai yra tikra elektronikos košmaras. Kava su cukrumi, energetiniai gėrimai ar cola palieka lipnų sluoksnį, kuris ne tik veda elektros srovę, bet ir mechaniškai trukdo komponentams veikti. Net išdžiovinus įrangą, cukraus likučiai lieka ir toliau daro žalą, traukdami drėgmę iš oro.
Alkoholiniai gėrimai elgiasi šiek tiek kitaip – alkoholis išgaruoja greičiau nei vanduo, bet dažniausiai šie gėrimai turi ir cukraus, ir kitų priemaišų. Alus, pavyzdžiui, palieka lipnius likučius, kurie gali sukelti problemų net po kelių mėnesių.
Vanduo iš čiaupo turi mineralų, kurie padidina elektros laidumą. Vilniaus vanduo yra gana kietas, tad po išdžiūvimo gali likti baltų nuosėdų ant elektronikos komponentų. Šie nuosėdos gali sukelti trumpuosius jungimus arba trukdyti normaliam komponentų darbui.
Ką tikrai galite padaryti patys namuose
Po to, kai išjungėte įrenginį iš maitinimo, laikas imtis tolesnių veiksmų. Jei tai nešiojamas kompiuteris, apverskite jį klaviatūra žemyn ir leiskite skysčiui išbėgti. Nekreipkite per daug dėmesio į tai, kad skystis teka ant stalo – geriau ant stalo nei giliau į kompiuterio vidų.
Jei turite drąsos ir bent minimalių techninių įgūdžių, galite išardyti įrenginį kiek įmanoma daugiau. Nešiojamo kompiuterio atveju – nuimkite apatinį dangtelį, atjunkite bateriją nuo pagrindinės plokštės (ne tik išimkite ją fiziškai), išimkite operatyviąją atmintį ir kietąjį diską. Kuo daugiau komponentų atskyrsite, tuo geriau – taip greičiau išdžius ir sumažėsite korozijos riziką.
Žaidimų konsolės paprastai nėra tokios lengvai išardomas. PlayStation ir Xbox konsolės turi specialius sandarinimo elementus, kurių pažeidimas gali panaikinti garantiją. Tačiau jei garantija jau pasibaigusi arba įrenginys vis tiek nebeveikia, verta pabandyti bent nuimti išorinius dangtelius.
Labai svarbu – nenaudokite feno džiovinti elektronikos. Karštas oras gali išlydyti plastiką ir pažeisti jautrius komponentus. Geriau palikite įrenginį džiūti natūraliai kambario temperatūroje, idealiu atveju šalia šildytuvo (bet ne ant jo), kur oro cirkuliacija gera.
Kai kurie žmonės rekomenduoja dėti įrenginį į ryžių maišą. Tai veikia telefonams, bet kompiuteriui ar konsolei tai beveik nenaudinga – ryžiai tiesiog negali efektyviai pašalinti drėgmės iš tokių didelių įrenginių. Geriau naudoti silikagelį, jei tokio turite, bet ir tai nėra stebuklingas sprendimas.
Kodėl savarankiški gelbėjimo bandymai dažnai baigiasi nesėkmingai
Pagrindinis iššūkis gelbstint užsilietą elektroniką yra tas, kad drėgmė patenka į vietas, kurių nepasieksite be specialių įrankių. Pavyzdžiui, skystis gali patekti po procesorius, po BGA lustus (kurie yra prilituoti prie plokštės šimtais mažyčių kontaktų), į daugiasluoksnius spausdintinės plokštės sluoksnius.
Net jei paviršius atrodo sausas, viduje gali likti drėgmės kišenių. Kai vėliau įjungsite įrenginį, ši drėgmė sukels trumpąjį jungimą. Dar blogiau – jei skystis buvo su priemaišomis, prasideda korozijos procesas. Tai gali užtrukti dienas ar net savaites, bet rezultatas bus tas pats – palaipsniui nykstantys kontaktai ir galiausiai visiškas gedimas.
Kita problema – daugelis žmonių neturi tinkamų valymo priemonių. Paprastas vanduo čia netinka, nes jis pats yra problema. Reikia specialių izopropilo alkoholio tirpalų (bent 90% koncentracijos), kurie ištirpina nešvarumus ir greitai išgaruoja nepalikdami likučių.
Ką siūlo Vilniaus remonto centrai ir kiek tai kainuoja
Vilniuje veikia nemažai elektronikos remonto centrų, kurie specializuojasi būtent skysčio pažeistos įrangos gelbėjime. Profesionalūs servisai turi ultragarsinių vonelių, specialių džiovyklų ir, svarbiausia, patirties bei žinių, kaip elgtis su konkrečiais modeliais.
Tipinis skysčio pažeidimo aptarnavimas prasideda nuo diagnostikos, kuri paprastai kainuoja 15-30 eurų. Diagnostikos metu specialistai išardo įrenginį, apžiūri visus komponentus, nustato pažeidimo mastą ir įvertina remonto perspektyvas. Kai kuriais atvejais diagnostika gali būti nemokama, jei sutinkate taisyti įrenginį tame pačiame servise.
Pats valymas ir džiovinimas gali kainuoti nuo 40 iki 100 eurų, priklausomai nuo įrenginio sudėtingumo. Nešiojamas kompiuteris paprastai yra brangesnis variantas nei stacionarus, nes jame viskas sumontuota tankiau ir reikia daugiau laiko viskam išardyti bei nuvalyti.
Jei po valymo paaiškėja, kad kai kurie komponentai jau pažeisti, prasideda tikrasis remonto etapas. Pagrindinės plokštės remontas gali kainuoti nuo 80 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, kas sugedo. Jei reikia keisti procesorių, vaizdo lustą ar kitus brangius komponentus, kaina gali viršyti ir naujo įrenginio vertę.
Žaidimų konsolių atveju situacija šiek tiek kitokia. PlayStation 4 ar 5 valymas po skysčio pažeidimo paprastai kainuoja 50-80 eurų. Jei reikia keisti maitinimo bloką ar kitą komponentą, pridėkite dar 50-150 eurų. Xbox konsolės paprastai yra panašios kainos kategorijos.
Realu tikėtis sėkmės ar geriau iškart pirkti naują
Čia prasideda skausminga tiesa – ne visada įranga verta remonto. Jei turite 5-7 metų senumo nešiojamą kompiuterį, kurio rinkos vertė yra 200-300 eurų, o remonto kaina siekia 150-200 eurų, ekonomiškai prasmingiau gali būti investuoti į naują įrenginį.
Tačiau yra situacijų, kai remontas tikrai verta. Jei turite naują, prieš metus pirktą žaidimų kompiuterį už 1500 eurų, o remonto kaina yra 200 eurų – tai akivaizdus pasirinkimas. Taip pat verta taisyti, jei įrenginyje yra svarbių duomenų, kurių neturite atsarginių kopijų (nors tai jau kita problema).
Sėkmės tikimybė labai priklauso nuo to, kaip greitai reagavote. Jei išjungėte įrenginį per kelias sekundes po užsiliejimo ir atvežėte į servisą tą pačią dieną, šansai yra gana dideli – apie 60-70%. Jei bandėte įjungti įrenginį po užsiliejimo arba laukėte kelias dienas – tikimybė sumažėja iki 30-40% ar net mažiau.
Kai kurie Vilniaus servisai siūlo „no fix, no fee” paslaugą – jei nepavyksta sutaisyti, mokate tik už diagnostiką. Tai gana sąžiningas būdas, nes nerizikuojate didelių pinigų už neaiškų rezultatą.
Prevencija – nuobodi, bet veiksminga strategija
Geriausia strategija su skysčio pažeidimais – jų išvengti. Skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių nesuvokia, kaip lengva sukurti saugesnę aplinką savo elektronikai.
Pirmiausia – jokių gėrimų šalia klaviatūros. Taip, žinau, visi taip sakome, bet po to vis tiek statome kavos puodelį ant stalo greta kompiuterio. Investuokite į puodelį su dangteliu arba bent jau statykite gėrimus žemiau kompiuterio lygio – jei ir apvirsta, bent jau neteka ant įrangos.
Žaidimų konsolėms – nelaikykite jų ant grindų, ypač jei namuose yra vaikų ar augintinių. PlayStation ant grindų yra ideali taikinys atsitiktinai spyrusiai kojai su vandens stikline rankoje. Geriau ant lentynos, kur oro cirkuliacija gera ir atsitiktinio užliejimo rizika minimali.
Jei dirbate su nešiojamuoju kompiuteriu, apsvarstykite galimybę įsigyti silikoninį klaviatūros apsaugos dangtelį. Jis neapsaugo nuo visko, bet gali laimėti tas brangias sekundes, per kurias skystis dar neįsisunkė į vidų.
Dar vienas dažnai ignoruojamas dalykas – reguliarios atsarginės duomenų kopijos. Net jei įranga žūva, bent jau nesate praradę metų darbo ar šeimos nuotraukų. Vilniuje yra daug debesų saugyklų paslaugų tiekėjų, o Google Drive ar Dropbox siūlo nemokamą vietą baziniams poreikiams.
Kai elektronika išgyvena: ką reikia žinoti apie atsigavusią įrangą
Tarkime, jums pasisekė – servisas sugebėjo atgaivinti jūsų įrangą. Ar tai reiškia, kad viskas vėl kaip nauja? Ne visai. Įranga, kuri patyrė skysčio pažeidimą, dažnai turi sutrumpėjusią gyvenimo trukmę, net jei iš pradžių atrodo, kad viskas veikia puikiai.
Korozija gali tęstis lėtai, ypač jei liko bent mažiausių drėgmės ar cheminių medžiagų likučių. Gali būti, kad įrenginys veiks puikiai dar metus ar dvejus, o gal pradės keistai elgtis po kelių mėnesių. Dažniausios problemos – atsitiktiniai išsijungimai, lėtėjantis veikimas, USB portų gedimai ar baterijos problemos.
Todėl po sėkmingo remonto būtina atidžiai stebėti įrenginio elgesį. Jei pastebite bet kokių keistenybių – neįprastų garsų, perkaitimo, netikėtų išsijungimų – nedelsiant kreipkitės į servisą. Ankstyvoje stadijoje daugelį problemų dar galima išspręsti santykinai pigiai.
Taip pat verta apsvarstyti galimybę parduoti tokį įrenginį ir įsigyti naują, kol jis dar veikia ir turi bent kokią nors vertę. Kai kurie žmonės perka pataisytą po skysčio pažeidimo įrangą žinodami riziką, ypač jei kaina yra patraukli. Būkite sąžiningi su potencialiais pirkėjais – nuslėpus tokią informaciją galite susidurti su teisinėmis problemomis.
Kada laikas atsisveikinti ir ką daryti su negyvais įrenginiais
Kartais reikia pripažinti pralaimėjimą. Jei servisas sako, kad remontas kainuos daugiau nei naujas įrenginys, arba kad tikimybė sėkmingai sutaisyti yra labai maža, tikriausiai atėjo laikas atsisveikinti su savo elektronikos draugu.
Bet net ir čia yra niuansų. Jei tai nešiojamas kompiuteris, kai kurie komponentai gali būti išgelbėti – operatyvioji atmintis, SSD diskas, kartais net Wi-Fi modulis. Šiuos komponentus galite parduoti atskirai arba panaudoti kituose projektuose. Vilniuje yra antrinių kompiuterių dalių rinka, nors ji nėra labai didelė.
Žaidimų konsolių atveju situacija sudėtingesnė – jos yra labiau integruotos ir mažiau moduliškos. Tačiau net ir neveikianti PlayStation gali būti vertinga dalimis – valdikliai, kabeliai, net korpuso dalys gali praversti kitiems žmonėms, kurie taiso savo konsoles.
Ekologiškas elektronikos utilizavimas Vilniuje yra gerai organizuotas. Yra kelios vietos, kur galite nemokamai atiduoti seną elektroniką: didieji prekybos centrai (Maxima, Rimi) turi specialius konteinerius, taip pat veikia savivaldybės organizuojami elektronikos atliekų surinkimo punktai. Niekada nemeskite elektronikos į paprastą šiukšlių dėžę – tai kenksminga aplinkai ir nelegalu.
Kai kurie Vilniaus servisai siūlo supirkti net neveikiančią įrangą už simbolinę kainą. Jiems tai naudinga, nes gali išardyti ir panaudoti dalis kitiems remontams. Jums – bent jau gaunate keletą eurų ir žinote, kad įranga bus utilizuota atsakingai.
Galiausiai, visa ši patirtis turėtų būti pamoka ateičiai. Skysčio pažeidimas dažniausiai yra ne techninis gedimas, o žmogiškos klaidos rezultatas. Šiek tiek atsargumo ir prevencijos gali sutaupyti šimtus eurų ir daug nervų. Vilniaus servisai visada bus pasiruošę padėti, kai nutinka nelaimė, bet geriausia strategija – padaryti viską, kad ta nelaimė apskritai nenutiktų.