Kai kompiuteris pradeda gyventi savo gyvenimą
Sėdi sau ramiai, dirbi su svarbia prezentacija arba esi įsisiurbęs į intensyvią žaidimo sesiją, ir staiga – bum! Ekranas užgęsta, kompiuteris išsijungia, o tu žiūri į juodą monitorių su tokia veido išraiška, tarsi kas būtų atėmęs tavo kavos puodelį pirmadienio rytą. Skamba pažįstamai?
Netikėti išsijungimai, keisti garsai, mėlyni ekranai ir kitos technologinės kaprizės nėra tik erzinantys nepatogumai – dažnai tai pirmi signalai, kad tavo įrenginyje vyksta kažkas rimtesnio. Problema ta, kad daugelis žmonių tiesiog ignoruoja šiuos ženklus, kol situacija tampa tikrai kritiška. Tada jau tenka ne tik taisyti gedimą, bet ir verkti dėl prarastų duomenų ar sudegusių komponentų.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokie kompiuterių ir žaidimų konsolių elgesio pokyčiai turėtų sukelti jūsų susirūpinimą, kada verta skubiai kreiptis į specialistus Vilniuje, ir kaip išvengti didesnių nelaimių. Nes, tiesą sakant, geriau išgirsti blogą naujieną iš serviso techniko dabar, nei po mėnesio suvokti, kad galėjai išsaugoti situaciją, bet praleidai momentą.
Išsijungimai ir perkrovimai: kada tai ne tik Windows kaprizas
Spontaniški kompiuterio išsijungimai yra vienas iš dažniausių ženklų, kad kažkas negerai. Bet čia reikia atskirti paprastą programinę klaidą nuo rimto aparatūros gedimo.
Jei kompiuteris išsijungia atliekant resursų reikalaujančias užduotis – renderinant video, žaidžiant naujausius žaidimus ar tiesiog turint atidarytas dešimtis skirtukų naršyklėje – greičiausiai problema slypi perkaitimo ar maitinimo bloko srityje. Procesorius ar vaizdo plokštė, neturėdami tinkamo aušinimo ar pakankamo maitinimo, tiesiog „nusprendžia” išsijungti, kad apsisaugotų nuo fizinių pažeidimų.
Kita vertus, jei kompiuteris išsijungia visiškai atsitiktinai – naršant internete, skaitant dokumentus ar net nieko nedarant – tai gali signalizuoti apie gedusį maitinimo bloką, motininės plokštės problemas ar net kietojo disko gedimą. Ypač įtartina, kai prieš išsijungimą nepasirodo jokių perspėjimų ar klaidų pranešimų.
Žaidimų konsolės, tokios kaip PlayStation ar Xbox, taip pat kenčia nuo panašių problemų. Jei konsolė staiga išsijungia žaidimo metu, o vėliau atsisako įsijungti arba įsijungia tik po kelių bandymų, tai aiškus signalas, kad viduje kaupiasi dulkės, perkaitimo pasta išdžiūvo arba ventiliatorius nebedirba tinkamai. Konsolės, skirtingai nei kompiuteriai, turi mažiau vietos oro cirkuliacijai, todėl perkaitimo problemos jose atsiranda greičiau.
Mėlynas ekranas – ne Windows mėgstamiausias spalva
Garsieji „Blue Screen of Death” (BSOD) arba mėlyni mirties ekranai yra Windows operacinės sistemos būdas pasakyti: „Atsiprašau, bet aš nebeturiu supratimo, kas čia vyksta, ir geriau išsijungsiu, kol kas nors rimto nenutiko.”
Vienkartinis mėlynas ekranas per kelis mėnesius – ne tragedija. Kartais tai būna programinės įrangos konfliktas, nekorektiški tvarkyklių atnaujinimai ar tiesiog Windows nuotaikos. Bet jei mėlyni ekranai pradeda rodytis reguliariai – kas kelias dienas ar net kasdien – tai rimtas signalas, kad reikia veikti.
Svarbu atkreipti dėmesį į klaidos kodą, kuris rodomas mėlyname ekrane. Tokie kodai kaip „MEMORY_MANAGEMENT”, „IRQL_NOT_LESS_OR_EQUAL” ar „SYSTEM_SERVICE_EXCEPTION” dažnai nurodo į RAM atmintinės problemas. „VIDEO_TDR_FAILURE” ar panašūs kodai signalizuoja apie vaizdo plokštės gedimus ar tvarkyklių konfliktus.
Jei mėlyni ekranai atsiranda po aparatūros komponentų keitimo – naujos RAM, vaizdo plokštės ar kietojo disko įdiegimo – problema greičiausiai slypi nesuderintuose komponentuose arba netinkamai įdiegtoje aparatūroje. Bet jei kompiuteris veikė puikiai, o dabar staiga pradėjo rodyti BSOD – tai gali būti gedusios atmintinės, motininės plokštės ar net kietojo disko ženklas.
Keisti garsai ir mechaniniai triukšmai
Kompiuteris ar konsolė neturėtų skleisti garsų, primenančių skraidantį sraigtasparnį ar mirusią pelę ventiliatoriuje. Jei jūsų įrenginys pradeda „dainuoti” neįprastas melodijas, laikas įsiklausyti.
Aukštas cypimas ar švokštimas dažniausiai reiškia, kad ventiliatoriai dirba maksimaliu pajėgumu, bandydami atvėsinti perkaitusią sistemą. Tai gali būti laikina būsena, kai atliekate resursų reikalaujančias užduotis, bet jei ventiliatoriai ūžia kaip reaktyvinis lėktuvas net tuščiąja eiga, tai aiškus signalas apie perkaitimo problemą.
Spragtelėjimas ar barbenimas, ateinantis iš kietojo disko srities, yra vienas blogiausių garsų, kokius galite išgirsti. Mechaniniai kietieji diskai (HDD) turi judančias dalis, ir kai jos pradeda gesti, diskas pradeda skleisti būtent tokius garsus. Jei girdite spragtelėjimus, ypač kartu su lėtu kompiuterio veikimu ar failų praradimu, nedelsiant darykite atsarginę kopiją ir keiskite diską. Kietojo disko gedimas gali įvykti bet kurią akimirką, ir tada duomenų atgavimas tampa ne tik sudėtingas, bet ir labai brangus.
Žaidimų konsolėse, ypač PlayStation 4 ar Xbox One, garsus ventiliatoriaus ūžesys po kelių naudojimo metų yra normalu, bet jei garsas tampa ekstremalus arba konsolė pradeda vibruoti, tai reiškia, kad termopasta išdžiūvo, dulkės užkimšo aušinimo sistemą arba ventiliatoriaus guoliai nusidėvėjo.
Lėtėjimas ir užstrigimas: ne visada kaltas internetas
„Mano kompiuteris tapo lėtas” – viena dažniausių frazių, kurias girdi servisų specialistai. Bet lėtumas gali reikšti labai skirtingus dalykus, ir ne visada problema sprendžiama tiesiog „išvalant šiukšles” ar ištrynant kelis failus.
Jei kompiuteris lėtėja palaipsniui, per kelis mėnesius ar metus, tai dažniausiai programinė problema – per daug paleisties programų, fragmentuotas diskas, virusai ar tiesiog susikaupęs šlamštas. Bet jei lėtėjimas įvyksta staiga, per kelias dienas ar savaites, tai gali signalizuoti apie aparatūros gedimą.
Ypač įtartinas yra lėtėjimas, lydimas kitų simptomų: failų dingimo, programų užstrigimo, keistų klaidų pranešimų. Tai gali reikšti, kad kietasis diskas pradeda gesti. Modernūs SSD diskai paprastai genda staiga, be perspėjimo, bet kartais prieš tai gali pasireikšti lėtėjimu ar atsitiktiniais failų pažeidimais.
RAM atmintinės problemos taip pat pasireiškia lėtėjimu, ypač kai naudojate daug programų vienu metu. Jei kompiuteris pradeda intensyviai naudoti kietąjį diską (matote nuolatinį disko aktyvumo indikatorių), nors RAM turėtų būti pakankamai, tai gali reikšti, kad dalis RAM modulių nebedirba arba dirba nestabiliai.
Žaidimų konsolėse lėtėjimas pasireiškia kaip FPS kritimas (kadrai per sekundę), ilgas žaidimų krovimasis ar net užstrigimas meniu. Nors tai gali būti žaidimo optimizavimo problema, dažnai priežastis yra perkaitimas arba gedimas kietajame diske.
Grafikos artefaktai ir ekrano problemos
Jei ekrane pradeda rodytis keisti dalykai – spalvoti kvadratėliai, linijos, iškraipyti vaizdai ar mirgantys pikseliai – tai ne jūsų akių apgaulė, o rimtas signalas apie problemas.
Vaizdo plokštės gedimas dažniausiai pasireiškia būtent grafikos artefaktais. Tai gali būti smulkūs spalvoti taškeliai (vadinamieji „artifaktai”), horizontalios ar vertikalios linijos ekrane, iškraipyti tekstūros žaidimuose ar net visiškas vaizdo praradimas. Jei šie simptomai atsiranda palaipsniui ir blogėja, ypač žaidžiant ar naudojant grafiškai reiklias programas, problema greičiausiai slypi vaizdo plokštėje.
Svarbu atskirti vaizdo plokštės gedimą nuo monitoriaus problemų. Jei prijungiate kompiuterį prie kito monitoriaus ar televizoriaus ir problema išlieka – kaltas kompiuteris. Jei problema išnyksta – reikia keisti monitorių.
Žaidimų konsolėse grafikos problemos gali pasireikšti kaip tekstūrų neįsikrovimas, objektų „šokinėjimas”, ekrano „plyšimas” (screen tearing) ar net visiškas vaizdo praradimas. Nors kartais tai gali būti HDMI kabelio ar televizoriaus problema, dažnai priežastis yra perkaitusi ar gedusi konsolės GPU (grafikos procesorius).
Ypač pavojingas yra perkaitimas, sukeliantis grafikos problemas. Jei vaizdo plokštė ar konsolės GPU per daug įkaista, termopasta išdžiūvo arba aušinimo sistema nebeveikia tinkamai, tai gali sukelti ne tik laikinus grafikos sutrikimus, bet ir nuolatinį komponentų pažeidimą. Kuo ilgiau naudojate perkaitusį įrenginį, tuo didesnis pavojus, kad gedimas taps negrįžtamas.
Kada skubėti į servisą Vilniuje, o kada galima palaukti
Ne kiekviena problema reikalauja skubaus bėgimo į servisą. Bet yra situacijos, kai delsti tikrai neverta, nes kiekviena papildoma darbo valanda gali reikšti didesnį gedimą ir brangesnį remontą.
Skubiai kreipkitės į specialistus, jei:
Girdite spragtelėjimus iš kietojo disko ir dar nepadarėte atsarginės kopijos. Kietojo disko gedimas gali įvykti bet kurią akimirką, ir tada duomenų atgavimas kainuos šimtus eurų, jei apskritai bus įmanomas.
Kompiuteris ar konsolė skleidžia degėsių kvapą arba matote dūmus. Tai akivaizdus elektros komponentų gedimas, ir toliau naudoti įrenginį gali būti pavojinga ne tik technikai, bet ir jūsų saugumui.
Pastebite skysčio pėdsakus ant kompiuterio ar konsolės. Skystis ir elektronika – blogiausi draugai. Jei ant įrenginio išsiliejote vandens, kavos ar kito skysčio, nedelsiant išjunkite jį iš elektros tinklo ir nešdinkite į servisą. Bandymas įjungti sudrėkusį įrenginį gali sukelti trumpąjį jungimą ir visiškai sunaikinti elektroniką.
Matote, kad kompiuteris ar konsolė veikia, bet ekranas lieka juodas, ir girdite keistus pyptelėjimus. Tai dažnai reiškia POST (Power-On Self-Test) klaidas, kurios signalizuoja apie rimtus aparatūros gedimus – RAM, procesoriaus ar motininės plokštės problemas.
Galite palaukti ir stebėti situaciją, jei:
Problema pasireiškia retai ir netrukdo darbui. Vienas mėlynas ekranas per kelis mėnesius ar vienkartinis netikėtas išsijungimas nėra pavojingas signalas.
Problema išnyksta po kompiuterio perkrovimo ir nebeatsiranda. Tai greičiausiai buvo laikinas programinės įrangos sutrikimas.
Lėtėjimas atsirado palaipsniui, be kitų simptomų. Greičiausiai tai programinė problema, kurią galite išspręsti patys – išvalydami sistemą, pašalindami nereikalingas programas ar atlikdami operacinės sistemos reinstaliaciją.
Tačiau net ir šiais atvejais verta stebėti situaciją. Jei problema pradeda kartotis dažniau ar atsiranda papildomų simptomų, geriau pasikonsultuoti su specialistais.
Ką daryti prieš nešant įrenginį į servisą
Prieš nešdami kompiuterį ar konsolę į remonto servisą Vilniuje, yra keletas dalykų, kuriuos verta padaryti, kad procesas būtų sklandesnis ir saugesnis jūsų duomenims.
Padarykite atsarginę duomenų kopiją. Jei kompiuteris dar veikia, net ir nestabiliai, nedelsiant nukopijuokite visus svarbius failus į išorinį diską ar debesų saugyklą. Remonto metu gali tekti keisti kietąjį diską ar reinstaliuoti operacinę sistemą, ir nors rimti servisai visada stengiasi išsaugoti duomenis, garantijų niekada nėra.
Užsirašykite problemos detales. Kada problema prasidėjo? Kaip dažnai pasikartoja? Kokios aplinkybės ją provokuoja? Ar buvo kokie nors pokyčiai prieš atsirandant problemai (naujos programos, atnaujinimai, aparatūros keitimas)? Kuo daugiau informacijos pateiksite servisui, tuo greičiau ir tiksliau specialistai galės diagnozuoti gedimą.
Išsaugokite visas garantijas ir pirkimo dokumentus. Jei jūsų įrenginys ar jo komponentai dar yra garantijoje, tai gali sutaupyti nemažai pinigų. Daugelis kompiuterių komponentų turi 2-3 metų garantiją, o kai kurie net ilgesnę.
Pašalinkite asmeninius duomenis, jei įmanoma. Jei nešate kompiuterį dėl ne kritinio gedimo ir turite laiko, atsijunkite nuo visų paskyrų, išvalykite naršyklės istoriją ir slaptažodžius. Nors rimti servisai gerbia klientų privatumą, geriau būti atsargiems.
Įsitikinkite, kad turite visus reikalingus priedus. Jei nešate konsolę, pasiimkite maitinimo laidą ir valdymo pultą – tai padės servisui greičiau atlikti diagnostiką. Kompiuterio atveju, jei problema susijusi su ekranu, gali būti naudinga pasiimti ir monitorių, kad specialistai galėtų patikrinti, ar problema tikrai kompiuteryje.
Kaip rasti patikimą servisą Vilniuje ir ko iš jo tikėtis
Vilniuje yra dešimtys kompiuterių ir konsolių remonto servisų, bet ne visi jie vienodai patikimi ir kompetentingi. Štai keletas kriterijų, kurie padės išsirinkti tinkamą:
Skaidrumas ir komunikacija. Geras servisas visada pateiks aiškią diagnostikos ir remonto kainą, paaiškins, kas negerai, ir pasiūlys kelias galimas sprendimo galimybes. Jei servisas bando jus įtikinti, kad reikia keisti pusę kompiuterio, nors problema atrodo nedidelė, geriau pasikonsultuoti kitur.
Diagnostikos paslauga. Rimti servisai siūlo profesionalią diagnostiką, kuri gali kainuoti 10-20 eurų, bet šie pinigai dažnai įskaitomi į remonto kainą. Diagnostika leidžia tiksliai nustatyti gedimo priežastį ir išvengti nereikalingų komponentų keitimo.
Garantija atliktam darbui. Patikimas servisas visada suteikia garantiją savo darbui – paprastai nuo 3 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo remonto tipo. Jei servisas atsisako suteikti garantiją, tai raudonas signalas.
Atsiliepimai ir reputacija. Prieš renkantis servisą, verta paskaityti atsiliepimus internete – Google, Facebook ar specializuotuose forumuose. Realūs klientų atsiliepimai daug pasako apie serviso kokybę ir patikimumą.
Specialistų kompetencija. Geras servisas turi specialistų, kurie specializuojasi būtent jūsų įrenginio tipo remontuose. Pavyzdžiui, žaidimų konsolių remontas reikalauja specifinių žinių ir įrankių, kurių gali neturėti įprastas kompiuterių servisas.
Remonto trukmė priklauso nuo problemos sudėtingumo. Paprasti darbai – termopastos keitimas, dulkių valymas, RAM ar kietojo disko keitimas – gali būti atlikti per kelias valandas ar vieną dieną. Sudėtingesni remontai – motininės plokštės ar vaizdo plokštės gedimų šalinimas – gali užtrukti kelias dienas, ypač jei reikia užsakyti dalis.
Kainų spektras Vilniaus servisuose gana platus. Diagnostika paprastai kainuoja 10-20 eurų, paprasti darbai (valymas, termopastos keitimas) – 20-40 eurų, komponentų keitimas – priklausomai nuo komponento kainos plius 10-30 eurų už darbą. Sudėtingi remontai (mikroschemų keitimas, BGA litavimas) gali kainuoti 100 eurų ir daugiau.
Kai prevencija geriau nei gydymas
Daugelio gedimų galima išvengti, jei tinkamai prižiūrite savo įrenginius. Tai nėra raketų mokslas, bet reikalauja šiek tiek dėmesio ir reguliarumo.
Dulkės – vienas didžiausių kompiuterių ir konsolių priešų. Jos kaupiasi ant ventiliatorių, radiatorių ir kitų komponentų, trukdydamos normaliai oro cirkuliacijai ir sukeliant perkaitimą. Kompiuterį reikėtų valyti bent kartą per metus, o jei jis stovi dulkėtoje aplinkoje ar ant grindų – dar dažniau. Žaidimų konsoles taip pat verta periodiškai valyti, nors tai šiek tiek sudėtingiau nei kompiuterį.
Termopasta, jungianti procesorių ar GPU su radiatoriais, laikui bėgant išdžiūsta ir praranda savo savybes. Kompiuteriuose termopastą rekomenduojama keisti kas 2-3 metus, konsolėse – kas 3-4 metus arba kai pastebite perkaitimo požymius.
Ventiliacija ir vieta, kur stovi įrenginys, irgi svarbu. Kompiuteris neturėtų stovėti uždarame spintelėje ar prie šildymo prietaisų. Konsolės reikalauja laisvos erdvės iš visų pusių – bent 10-15 cm, kad oras galėtų normaliai cirkuliuoti.
Programinė priežiūra taip pat svarbi. Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą ir tvarkykles, naudokite antivirusinę programą, šalinkite nereikalingas programas. Tai padeda išvengti daugelio problemų, kurios gali atrodyti kaip aparatūros gedimai, bet iš tikrųjų yra programinės.
Elektros tinklo kokybė dažnai nepelnytai ignoruojama. Įtampos svyravimai ar staigūs elektros išsijungimai gali pakenkti kompiuterio ar konsolės komponentams. Verta investuoti į kokybišką įtampos stabilizatorių ar UPS (nenutrūkstamo maitinimo šaltinį), ypač jei jūsų rajone dažnai būna elektros problemų.
Kai technologija bando jums kažką pasakyti
Kompiuteriai ir žaidimų konsolės, nors ir atrodo kaip sudėtingi ir paslaptingi įrenginiai, iš tikrųjų gana aiškiai komunikuoja, kai kažkas negerai. Netikėti išsijungimai, keisti garsai, grafikos artefaktai, lėtėjimas – visa tai yra jų būdas pasakyti: „Ei, čia kažkas negerai, gal galėtum man padėti?”
Problema ta, kad daugelis žmonių šiuos signalus ignoruoja, tikėdamiesi, kad problema išnyks savaime, arba tiesiog nesupranta, kad tai yra rimti gedimo požymiai. Rezultatas – nedidelė problema, kurią būtų galima išspręsti greitai ir pigiai, virsta rimtu gedimu, reikalaujančiu brangaus remonto ar net viso įrenginio keitimo.
Vilniuje yra pakankamai kompetentingų servisų, kurie gali padėti išspręsti beveik bet kokią problemą, jei tik kreipsitės laiku. Diagnostika nėra brangi, o žinojimas, kas negerai su jūsų įrenginiu, jau yra pusė sprendimo. Net jei nuspręsite neremontuoti, bent jau žinosite, ko tikėtis ir galėsite planuoti tolimesnius veiksmus.
Ir atminkite – jūsų duomenys yra daug vertingesni nei bet koks kompiuteris ar konsolė. Reguliarios atsarginės kopijos ir dėmesys įrenginio „sveikatos” ženklams gali sutaupyti ne tik pinigų, bet ir nervų, kai problema vis tik ištiks. Nes technologijų pasaulyje klausimas nėra „ar įvyks gedimas”, o „kada įvyks gedimas”. Geriau būti pasirengusiam.