Kai kompiuteris pradeda „kalbėti” savo kalba
Sėdite prie kompiuterio, dirbate ar žaidžiate, ir staiga išgirstate keistą garsą. Gal tai kažkoks neįprastas ūžesys, gal ritmiškas pypsėjimas, o gal dar blogiau – visišką tylą ten, kur turėtų veikti ventiliatoriai. Daugelis žmonių tokius signalus ignoruoja, kol situacija tampa kritiška. O juk kompiuteris ar žaidimų konsolė dažnai „perspėja” apie būsimus gedimus garsais, kuriuos galima išmokti atpažinti.
Man pačiam teko patirti, kaip vienas ignoruotas ventiliatoriaus ūžesys baigėsi sudegusiu vaizdo procesoriumi ir gerokai praretusiu piniginės turiniu. Todėl šiame straipsnyje pasidalinsiu patirtimi, kaip pagal įvairius garsus ar jų nebuvimą nustatyti, kas vyksta su jūsų technikos vidumi, ir kada tikrai reikia skubiai vežti aparatą į servisą.
Ventiliatorių simfonija: kada ūžesys virsta pavojaus signalu
Ventiliatoriai – tai pirmasis dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį. Sveikas kompiuteris ar konsolė turi sklisti tolygus, beveik neįkyrūs ventiliacijos garsai. Bet kai šie garsai keičiasi, prasideda įdomybės.
Stiprėjantis ūžesys dažniausiai reiškia, kad sistema perkaista. Jei ventiliatoriai sukasi vis greičiau ir garsiau, net kai nedarote nieko reiklaus, tai aiškus ženklas – viduje kaupiasi šiluma. Priežasčių gali būti kelios: užsikimšę dulkėmis radiatoriai, išdžiūvusi termopasta arba tiesiog sugadęs ventiliatorius, kuris nebepajėgia efektyviai vėsinti.
Turiu draugą, kuris savo žaidimų kompiuterį valė paskutinį kartą prieš trejus metus. Kai pagaliau atvežė į diagnostiką, viduje buvo tokia dulkių „antklodė”, kad ventiliatoriai tiesiog sukosi tuščiai – oras neprasiskverbdavo pro tą sluoksnį. Procesorius reguliariai pasiekdavo 95 laipsnius. Stebuklas, kad sistema dar veikė.
Trakštelėjantis ar cypiančias garsas iš ventiliatoriaus – tai jau rimtesnis signalas. Paprastai tai reiškia, kad guoliai susidėvėję arba į ventiliatorių pateko kažkas, kas trukdo jam normaliai suktis. Tokį garsą ignoruoti negalima, nes ventiliatorius gali visiškai sustoti, o tai greitai atves prie kritinio perkaitimo.
Visiškas ventiliatorių tylėjimas – blogiausias variantas. Jei kompiuteris įsijungia, bet negirdite jokio ventiliatorių garso, turite problemą. Arba ventiliatorius visiškai sugedo, arba atjungtas maitinimas, arba (retais atvejais) motininė plokštė nebevaldo ventiliatorių. Tokiu atveju kompiuterį reikia nedelsiant išjungti ir vežti į servisą.
Kietojo disko kalbėjimas: kada klausimai virsta atsakymais
Seni geri mechaniniai kietieji diskai (HDD) turi savo unikalią „kalbą”. Naujesni SSD diskai dirba beveik tyliai, todėl jei turite SSD ir girdite keistus garsus, problema tikrai ne diske.
Normalus HDD garsas – tai lengvas ūžesys ir retkarčiais girdimi skaitymo galvučių judesiai. Skamba kaip švelnūs „klik-klik” garsai, ypač kai įkeliama programa ar atidaromas didelis failas. Tai visiškai normalu.
Garsus, pasikartojantis kliksinėjimas – tai jau problema. Jei girdite ritmišką „klik-klik-klik” garsą, ypač jei kompiuteris lėtai reaguoja arba šąla, jūsų kietasis diskas greičiausiai miršta. Tai vadinama „mirties kliksinėjimu” (death click), ir tai reiškia, kad skaitymo galvutė nebepajėgia normaliai veikti. Duomenys dar gali būti išgelbėti, bet reikia skubiai veikti.
Prieš kelerius metus konsultavau klientą, kuris girdėjo tokį kliksinėjimą jau dvi savaites, bet vis atidėliojo vizitą į servisą. Kai pagaliau atvežė – diskas buvo visiškai negyvias, o kartu su juo dingo dešimt metų šeimos nuotraukų. Atsarginės kopijos, žinoma, nebuvo. Duomenų atkūrimas kainavo apie 800 eurų, ir tai nebuvo garantuotas.
Keistas cypimas ar švilpimas iš disko taip pat nėra geras ženklas. Tai gali reikšti, kad variklis, kuris suka diskus, turi problemų. Tokiu atveju pirmiausia darykite atsarginę kopiją, o paskui keiskite diską.
BIOS pypsėjimai: kompiuterio Morzės abėcėlė
Kai įjungiate kompiuterį, jis atlieka savitikrą (POST – Power-On Self-Test). Jei viskas gerai, išgirsite vieną trumpą pyptelėjimą arba iš viso nieko. Bet jei kažkas ne taip, BIOS pradeda pypsėti tam tikru kodu.
Problema ta, kad skirtingi BIOS gamintojai (AMI, Award, Phoenix) naudoja skirtingus kodus. Tačiau yra keletas universalių taisyklių:
Vienas ilgas pyptelėjimas ir du trumpi – dažniausiai vaizdo plokštės problema. Arba ji neįstatyta iki galo, arba sugedo, arba tiesiog nėra prijungta (jei naudojate išorinę).
Nuolatinis pypsėjimas – paprastai maitinimo bloko arba motininės plokštės gedimas. Tai rimta problema, reikalaujanti profesionalios diagnostikos.
Trys trumpi pyptelėjimai – dažniausiai operatyviosios atminties (RAM) problema. Gali būti, kad modulis neįstatytas iki galo, užteršti kontaktai arba modulis sugedo.
Ilgas pypsėjimas ir visiškas tylėjimas – procesorius neaptinkamas arba kritiškai perkaitęs.
Patarimas: kai išgirstate nestandartinį pypsėjimą, suskaičiuokite pyptelėjimus ir užsirašykite seką. Paskui ieškokite savo motininės plokštės gamintojo svetainėje, ką reiškia tas konkretus kodas. Tai labai palengvins diagnostiką servise ir gali sutaupyti laiko bei pinigų.
PlayStation ir Xbox garsų paslaptys
Žaidimų konsolės taip pat turi savo garsinę diagnostiką, nors ji šiek tiek skiriasi nuo kompiuterių.
PlayStation 4 ir PS5 dažniausiai kenčia nuo ventiliatorių problemų. PS4, ypač senesnės versijos, garsėja tuo, kad skamba kaip reaktyvinis lėktuvas. Jei jūsų PS4 taip elgiasi, tai beveik garantuotai reiškia, kad viduje susikaupė dulkės ir reikia valymo. PS5 paprastai tylesnė, bet jei pradeda garsiai ūžti – taip pat dulkių problema arba, retais atvejais, defektyvus ventiliatorius.
Vienas įdomus PS4 defektas – „cypiantis” garsas iš maitinimo bloko. Tai vadinama „coil whine” ir atsiranda dėl elektros komponentų vibracijos. Nors tai nemalonu, paprastai tai nėra gedimas ir konsolė veiks normaliai. Tačiau jei garsas labai stiprus ir erzina, galima pakeisti maitinimo bloką.
Xbox One ir Series X/S taip pat turi ventiliatorių problemų, bet šiek tiek rečiau nei PlayStation. Jei Xbox pradeda garsiai ūžti, patikrinkite, ar konsolė turi pakankamai vietos vėdinimui. Xbox konsolės labai jautrios perkaitimui, jei stovi uždaroje spintelėje.
Viena specifinė Xbox problema – kietojo disko garsai senesnėse konsolėse. Xbox One naudoja mechaninį HDD, ir jei girdite kliksinėjimą – tai tas pats „mirties kliksinėjimas”, kaip ir kompiuteriuose. Naujesni Series X/S naudoja SSD, todėl tokios problemos nebeturi.
Kada tikrai reikia skubėti į servisą
Yra garsų, kuriuos išgirdus reikia nedelsiant išjungti įrenginį ir vežti į remontą. Štai kritiniai atvejai:
Elektros traškėjimas ar degėsių kvapas – tai absoliutus pavojus. Jei girdite traškėjimą iš maitinimo bloko ar bet kurios kitos dalies, arba užuodžiate degėsių kvapą, nedelsiant išjunkite įrenginį iš elektros tinklo. Tai gali reikšti trumpąjį jungimą, ir toliau naudojant galite sukelti gaisrą arba visiškai sunaikinti įrangą.
Mechaninis smūgio garsas – jei išgirstate, tarsi kažkas viduje „trenkėsi” ar „nukrito”, tai gali reikšti, kad atsilaisvinęs komponentas (pavyzdžiui, varžtas) ar sugedo ventiliatorius ir jo mentės trankosi į korpusą. Reikia skubiai tikrinti, nes tai gali sugadinti kitus komponentus.
Nuolatinis, stiprus cypimas iš motininės plokštės – jei girdite aukštą, nuolatinį cypiančią garsą iš pačios plokštės (ne iš garsiakalbių), tai gali reikšti kondensatorių gedimą. Tokie kondensatoriai gali net sprogti, todėl geriau rizikuoti.
Visiškas tylėjimas po įjungimo – jei paspaudžiate maitinimo mygtuką, užsidega lemputės, bet negirdite absoliučiai jokių garsų (nei ventiliatorių, nei disko), o ekrane nieko neatsiranda – tai rimta problema. Gali būti sugedęs procesorius, motininė plokštė ar maitinimo blokas.
Ką galite padaryti patys prieš vežant į servisą
Ne visada reikia skubėti į servisą. Kai kurias problemas galite išspręsti patys, sutaupydami laiko ir pinigų.
Dulkių valymas – tai pati dažniausia priežastis, kodėl kompiuteriai ir konsolės pradeda garsiai ūžti. Jei turite bent minimalių techninių įgūdžių, galite patys atidaryti korpusą ir išvalyti dulkes. Naudokite suslėgtą orą (galima nusipirkti balionėlį elektronikos parduotuvėse) arba specialų dulkių siurblį su minkštu antgaliu.
Svarbu: prieš atidaryant korpusą, visada išjunkite įrenginį iš elektros tinklo ir palaukite kelias minutes, kad iškristų statinė elektra. Nelieskite komponentų drėgnomis rankomis.
Termopastos keitimas – jei jūsų kompiuteris ar konsolė jau kelių metų senumo ir pradeda perkaisti, gali būti, kad termopasta tarp procesoriaus ir aušintuvo išdžiūvo. Termopastos keitimas nėra labai sudėtingas, bet reikalauja atsargumo. Jei nejaučiate pasitikėjimo, geriau patikėkite profesionalams.
Ventiliatoriaus tepimas – jei ventiliatorius cypią ar trakši, kartais užtenka jį išvalyti ir patepti specialiu tepalų lašeliu. Tačiau tai veikia tik tada, kai guoliai dar ne visiškai susidėvėję.
Komponentų perkišimas – jei girdite BIOS pypsėjimus, kurie rodo RAM ar vaizdo plokštės problemą, pabandykite išimti ir vėl įstatyti šiuos komponentus. Kartais kontaktai tiesiog užsiteršia arba komponentas šiek tiek išsijungia iš lizdo. Prieš tai nepamirškite išjungti kompiuterio iš elektros.
Kaip rasti gerą servisą Vilniuje ir ko tikėtis
Jei nusprendėte, kad problema rimta ir reikia profesionalios pagalbos, svarbu rasti patikimą servisą. Vilniuje yra nemažai kompiuterių ir konsolių remonto centrų, bet jų kokybė labai skiriasi.
Ieškokite atsiliepimų – prieš vežant techniką, paskaitykite atsiliepimus Google, Facebook ar specializuotuose forumuose. Atkreipkite dėmesį ne tik į bendrą įvertinimą, bet ir į tai, kaip servisas reaguoja į neigiamus atsiliepimus.
Klauskite apie diagnostikos kainą – rimti servisai paprastai ima 10-20 eurų už diagnostiką, kuri atskaičiuojama iš remonto kainos, jei sutinkate taisyti. Jei diagnostika nemokama, būkite atsargūs – kartais tai reiškia, kad jums tiesiog pasiūlys pakeisti pusę komponentų „ant viso pikto”.
Reikalaukite aiškaus gedimo aprašymo – geras specialistas turėtų sugebėti aiškiai paaiškinti, kas sugedo, kodėl tai įvyko ir kiek kainuos remontas. Jei jums sako „kažkas ten sudegė, reikia keisti”, bet negali tiksliau paaiškinti – ieškokite kito serviso.
Teiraukitės garantijos – atliktam remontui turėtų būti teikiama bent 1-3 mėnesių garantija. Jei servisas neduoda jokios garantijos, tai raudonas signalas.
Vilniuje yra keletas gerai žinomų servisų, kurie specializuojasi kompiuterių ir žaidimų konsolių remontu. Dauguma jų yra susitelkę centre ir Antakalnyje. Vidutinė diagnostikos kaina – apie 15 eurų, o paprastas valymas nuo dulkių su termopastos keitimu kainuoja 30-50 eurų. Sudėtingesni remontai, žinoma, kainuoja daugiau.
Kai technika kalba – verta klausytis
Kompiuteriai ir žaidimų konsolės nėra tylūs dėžutės, kurios tiesiog dirba, kol staiga sustringa. Jos nuolat „komunikuoja” su mumis per garsus, ir išmokus tuos garsus suprasti, galima išvengti daug problemų ir išlaidų.
Paprasčiausias ventiliatoriaus ūžesys, kurį ignoruojate mėnesį kitą, gali baigtis sudegusiu procesoriumi už kelis šimtus eurų. O laiku pastebėtas kietojo disko kliksinėjimas gali išgelbėti jūsų svarbius duomenis. Todėl verta būti atidiems ir neignoruoti net mažų pokyčių techninės įrangos „elgesyje”.
Jei abejojate, ar garsas normalus, ar ne – geriau pasitikrinti. Dauguma servisų Vilniuje mielai atsakys į jūsų klausimus telefonu ar el. paštu, net jei ir nevešite technikos iš karto. O jei vis dėlto reikia remonto, neieškokite pigiausio varianto – ieškokite patikimiausio. Technika, kaip ir sveikata, verčiau patikėti profesionalams, kurie žino, ką daro.
Ir nepamirškite svarbiausio: reguliarus valymas nuo dulkių ir termopastos keitimas kas 2-3 metus gali pratęsti jūsų įrangos gyvenimą metais. Tai kaip automobilio techninė priežiūra – geriau investuoti šiek tiek laiko ir pinigų prevencijai, nei vėliau mokėti už brangų remontą.