Kodėl verta rūpintis savo technika jau dabar, o ne laukti gedimų
Daugelis žmonių su savo kompiuteriais ar žaidimų konsolėmis elgiasi panašiai kaip su automobiliais – naudoja, kol kas nors nesuges. Tik štai skirtumas tas, kad automobiliui darome reguliarius technines apžiūras, o kompiuteris ar PlayStation dažnai stovi ant stalo metus, o kartais ir ilgiau, be jokios priežiūros. Vilniaus servisų meistrai, kurie kasdien mato šimtus sugadintų įrenginių, tvirtina – didžioji dalis gedimų būtų išvengiama, jei žmonės skirtų bent minimalų dėmesį prevencijai.
Problema ta, kad technika nesuges staiga. Ji palaipsniui kaupia dulkes, prastėja aušinimas, komponentai patiria vis didesnę apkrovą, kol galų gale atsiranda kritinė situacija. O tada jau reikia rimtų investicijų į remontą arba net naujo įrenginio. Tuo tarpu reguliari priežiūra – tai ne raketų mokslas ir ne didelės išlaidos. Tai paprasčiausiai keletas įpročių, kurie gali pratęsti jūsų technikos gyvenimą dvigubai ar net trigubai.
Dulkės – tylus žudikas, kurio niekas nepastebi
Jei paklausite bet kurio Vilniaus kompiuterių remonto meisterio, kas yra pagrindinė gedimų priežastis, atsakymas bus vienareikšmis – dulkės. Skamba banaliai, bet realybė tokia, kad šis nepastebimai kaupiantis priešas sukelia didžiąją dalį problemų. Dulkės kaupiasi ant aušintuvų, blokuoja ventiliatorius, užkemša oro srautus ir sukelia perkaitimą. O perkaitimas – tai tiesus kelias į komponentų degradaciją.
Įsivaizduokite: procesorius, kuris turėtų veikti 70 laipsnių temperatūroje, dėl užsikimšusių ventiliatorių dirba 90-95 laipsniuose. Tai lyg bėgtumėte maratoną vilkėdami žieminę striukę – galbūt išbėgsite, bet kokia kaina? Komponentai, veikiantys aukštesnėje temperatūroje, sensta daug greičiau, mažėja jų stabilumas, atsiranda spontaniški išsijungimai, ekrano mėlyniai mirtys.
Praktiniai patarimai dėl dulkių:
Kompiuterio korpusą reikėtų valyti bent kartą per 3-6 mėnesius, priklausomai nuo aplinkos. Jei turite naminius gyvūnus ar gyvenant prie judrios gatvės, dulkių kaupiasi daugiau – tada valykite dažniau. Nereikia laukti, kol ventiliatoriai pradės garsiai ūžti ar kompiuteris ims spontaniškai išsijunginėti.
Valymui naudokite suslėgtą orą – parduotuvėse galima įsigyti specialių balionėlių. Nepūskite dulkių tiesiog į vidų, nes taip tik perkelsit jas į kitas vietas. Geriausia kompiuterį išnešti į lauką ar balkoną ir ten kruopščiai išpūsti. Būtinai laikykite balionėlį vertikaliai, nes pasviręs jis gali išpurkšti skystį, kuris gali pakenkti komponentams.
Žaidimų konsolės – ypač PlayStation 4 ir 5 – taip pat kenčia nuo dulkių. Sony konsolės turi specifinę konstrukciją, kur dulkės kaupiasi ant radiatorių ir ventiliatoriaus. PS5 turi specialius dulkių kolektorius, kuriuos galima išvalyti nepardant konsolės, bet PS4 atveju dažnai reikia gilesnio valymo.
Temperatūra ir ventiliacija – apie ką dažnai pamirštame
Matau žmones, kurie savo galingą žaidimų kompiuterį ar Xbox Series X stato į uždarą spintelę, o paskui stebi, kodėl įrenginys taip greitai įkaista. Technika, ypač moderni ir galinga, generuoja daug šilumos. Tai normalu. Bet jai reikia erdvės, kad ta šiluma galėtų išeiti.
Vilniaus servisų specialistai rekomenduoja laikytis paprastos taisyklės: aplink kompiuterį ar konsolę turi būti bent 10-15 cm laisvos erdvės iš visų pusių. Jei tai stacionarus kompiuteris, idealiausia jo korpusą statyti ant stalo, o ne ant grindų – ten mažiau dulkių ir geresnė ventiliacija. Jei vis dėlto reikia statyti ant grindų, bent jau pasirūpinkite, kad korpusas stovėtų ant kokių nors kojelių, o ne tiesiog ant kilimo.
Konsolės taip pat reikalauja dėmesio. PlayStation 5, pavyzdžiui, yra gana didelė būtent dėl to, kad Sony inžinieriai suprojektavo gerą aušinimo sistemą. Bet jei tą konsolę įkišite į ankštą vietą, visa ta sistema tampa bevertė. Xbox Series X turi vertikalų oro srautą – oras įsiurbiamas apačioje ir išmetamas viršuje. Jei ant konsolės viršaus padėsite knygą ar kokį daiktą, sutrikdysite visą aušinimo sistemą.
Konkretūs patarimai dėl išdėstymo:
Jei naudojate nešiojamą kompiuterį žaidimams, įsigykite aušinimo padėklą. Tai nėra prašmatnumas, o būtinybė, ypač jei žaidžiate reikliais žaidimais. Nešiojamieji kompiuteriai ir taip turi ribotą aušinimą dėl kompaktiškų matmenų, todėl papildomas oro srautas iš apačios labai padeda.
Stebėkite temperatūras. Įsidiekite programas kaip HWMonitor ar MSI Afterburner ir kartais pažiūrėkite, kokiose temperatūrose dirba jūsų komponentai. Procesorius žaidimų metu neturėtų viršyti 80-85 laipsnių, vaizdo plokštė – 75-80 laipsnių. Jei matote didesnius skaičius, laikas imtis veiksmų.
Programinė priežiūra – ne mažiau svarbu nei fizinė
Kalbant apie technikos priežiūrą, daugelis galvoja tik apie fizinį valymą. Bet programinė dalis yra lygiai taip pat svarbi. Kompiuteris, kuriame nėra tvarkos programinėje pusėje, gali veikti lėčiau, nestabiliau ir netgi greičiau nusidėvėti fiziškai.
Pirmiausia – operacinės sistemos ir tvarkyklių atnaujinimai. Taip, žinau, tie Windows atnaujinimai kartais erzina, ypač kai jie pradeda diegtis pačiu nepatogiausiausiu metu. Bet jie egzistuoja ne veltui. Atnaujinimai taiso saugumo spragas, pagerina stabilumą, optimizuoja veikimą. Tvarkyklės, ypač vaizdo plokštės, reguliariai gauna patobulinimus, kurie pagerina žaidimų veikimą ir stabilumą.
Antra – programų švaros palaikymas. Daugelis žmonių per metus prikaupią dešimtis programų, kurių niekada nenaudoja. Jos užima vietą, kai kurios paleidžiasi kartu su sistema ir lėtina jos startą, kai kurios veikia fone ir eikvoja resursus. Bent kartą per kelis mėnesius verta peržiūrėti įdiegtų programų sąrašą ir pašalinti viską, ko nebenaudojate.
Praktiniai programinės priežiūros žingsniai:
Reguliariai valykite laikinuosius failus. Windows turi įmontuotą Disk Cleanup įrankį, bet galite naudoti ir trečiųjų šalių programas kaip CCleaner. Tai atlaisvina vietą ir kartais pagerina sistemos veikimą.
Defragmentuokite kietąjį diską, jei naudojate tradicinį HDD. Jei turite SSD – niekada nedefragmentuokite! SSD diskams tai kenkia. Vietoj to, įsitikinkite, kad TRIM funkcija yra įjungta – Windows 10 ir 11 tai daro automatiškai.
Naudokite antivirusinę programą, bet neperdenkit. Windows Defender šiais laikais yra visiškai pakankamas daugumai vartotojų. Nereikia diegti kelių antivirusinių programų – jos konfliktuos tarpusavyje ir lėtins sistemą.
Maitinimas ir elektros tinklo kokybė
Apie tai retai kas galvoja, bet elektros tinklo kokybė tiesiogiai veikia technikos ilgaamžiškumą. Lietuvoje elektros tinklas yra gana stabilus, bet įtampos svyravimai vis tiek pasitaiko. O staigus įtampos šuolis ar kritimas gali pakenkti jautriems komponentams.
Vilniaus meistrai pasakoja istorijas, kai po audros į servisus plūsta kompiuteriai su sudegusiomis maitinimo dalimis ar net pagrindinėmis plokštėmis. Žaibas trenkė kažkur netoliese, sukėlė įtampos šuolį, ir technika nukentėjo. O apsisaugoti nuo to yra gana paprasta.
Pirmiausia – naudokite kokybišką maitinimo šaltinį (PSU). Tai ne ta vieta, kur verta taupyti. Pigus no-name maitinimo šaltinis gali ne tik pats sugesti, bet ir pažeisti kitus kompiuterio komponentus. Rinkitės patikimų gamintojų produktus – Seasonic, Corsair, EVGA, be quiet! ir panašius.
Antra – apsaugokite savo techniką nuo įtampos šuolių. Paprasčiausias sprendimas – kokybiškas ilgintuvas su apsauga nuo perkrovos. Dar geriau – UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinis). Tai ypač aktualu, jei gyvenant rajone, kur kartais būna elektros išjungimai.
Ką reikia žinoti apie maitinimą:
Jei naudojate galingą žaidimų kompiuterį su aukščiausios klasės vaizdo plokšte, įsitikinkite, kad jūsų maitinimo šaltinis turi pakankamai galios su rezervu. Jei sistema maksimaliai suvartoja 500W, maitinimo šaltinis turėtų būti bent 650W, o geriau 750W. Taip jis dirbs efektyviau ir ilgiau tarnaus.
Konsolėms taip pat verta naudoti bent ilgintuvą su apsauga. PlayStation 5 ir Xbox Series X yra brangūs įrenginiai, ir būtų gaila jų prarasti dėl staigaus įtampos šuolio.
Niekada neatjunkite kompiuterio ar konsolės iš elektros tinklo traukdami už laido. Visada traukite už kištuko. Tai atrodo smulkmena, bet laiko bėgant traukimas už laido gali pažeisti jungtis.
Kaip elgtis su kietaisiais diskais ir duomenų saugumu
Kietieji diskai – tai viena jautriausių kompiuterio dalių. Tradiciniai HDD diskai turi judančias mechanines dalis, kurios laikui bėgant nusidėvi. SSD diskai yra patvaresni mechaniškai, bet ir jie turi ribotą įrašymo ciklų skaičių. Bet ar tai reiškia, kad reikia gyventi nuolatinėje baimėje, kad diskas sugės? Ne, bet tam tikrų atsargumo priemonių laikytis verta.
Pirmiausia – daryk atsargines kopijas. Tai ne technikos priežiūros patarimas, bet sveiko proto reikalas. Diskas gali sugesti bet kada, net jei jis visiškai naujas. Svarbius duomenis – nuotraukas, dokumentus, darbo failus – reikia saugoti bent dviejose vietose. Gali būti išorinis diskas, debesų saugykla, ar abu variantai.
Antra – stebėkite disko būklę. Yra specialių programų kaip CrystalDiskInfo, kurios parodo disko S.M.A.R.T. duomenis – tai lyg disko sveikatos ataskaita. Jei programa rodo įspėjimus, laikas susirūpinti ir pasiruošti keisti diską.
Praktiniai patarimai dėl diskų:
Jei naudojate nešiojamą kompiuterį, būkite atsargūs su mechaniniais smūgiais. HDD diskas, kurį papurtysite ar numesit veikiant, gali sugesti akimirksniu. SSD šiuo atžvilgiu yra daug saugesnis.
Neužpildykite disko iki galo. Palikite bent 10-15% laisvos vietos. Kai diskas beveik pilnas, sistema lėtėja, o SSD atveju dar ir greičiau nusidėvi.
Jei planuojate ilgam išvykti ir kompiuteris stovės nenaudojamas, vis tiek įjunkite jį bent kartą per mėnesį. Ypač tai aktualu SSD diskams – jie gali pradėti prarasti duomenis, jei ilgai neįjungiami.
Žaidimų konsolių specifika ir dažniausios klaidos
Žaidimų konsolės – PlayStation, Xbox, Nintendo Switch – tai iš esmės specializuoti kompiuteriai, bet jų priežiūra turi savo ypatumų. Vilniaus servisai, kurie specializuojasi konsolių remontuose, mato pasikartojančias problemas, kurių dauguma būtų išvengiama.
PlayStation 4 ir 5 dažniausia problema – perkaitimas dėl dulkių. Sony konsolės turi galingus komponentus kompaktiškame korpuse, todėl aušinimas dirba ant ribos. Kai dulkės užkemša radiatorių, konsolė pradeda skambiai ūžti, o vėliau gali pradėti išsijunginėti žaidimų metu. PS4 Pro modeliai šiuo atžvilgiu ypač problemiški.
Xbox konsolės paprastai turi geresnį aušinimą, bet ir jos kenčia nuo dulkių. Xbox Series X turi įdomią konstrukciją su dideliu ventiliatoriumi viršuje – jis efektyvus, bet reikia užtikrinti, kad viršuje nieko nebūtų.
Nintendo Switch – tai portabili konsolė, todėl jos problemos kiek kitokios. Dažniausiai kenčia ventiliatorius ir termopasta ant procesoriaus. Switch žaidžiant reiklesnius žaidimus gali gerokai įkaisti, ypač jei naudojamas dock režime.
Konkrečios rekomendacijos konsolėms:
PlayStation 4 verta išvalyti bent kartą per metus, o jei žaidžiate intensyviai – kas pusmetį. PS5 turi lengviau prieinamus dulkių kolektorius – juos galima valyti kas 2-3 mėnesius nepardant konsolės.
Xbox konsolėms taip pat rekomenduojamas metinis valymas. Series X ir S modeliai turi gerą konstrukciją, bet dulkės vis tiek kaupiasi.
Nintendo Switch – jei pastebite, kad konsolė įkaista ir ventiliatorius garsiai dirba, verta ją nunešti į servisą termopastos keitimui. Tai gali žymiai pagerinti temperatūras.
Niekada neatjunkite konsolės iš maitinimo šaltinio, kai ji atnaujina sistemą ar žaidimus. Tai gali sugadinti programinę įrangą ir konsolę teks atkurti.
Kada kreiptis į profesionalus ir ko tikėtis iš serviso
Yra dalykų, kuriuos galite ir turėtumėte daryti patys – dulkių valymas, programinė priežiūra, tinkamas išdėstymas. Bet yra ir situacijų, kai geriau pasikliauti profesionalais. Vilniuje yra nemažai kokybiškai dirbančių kompiuterių ir konsolių servisų, bet svarbu žinoti, kada pas juos eiti ir ko iš jų tikėtis.
Kreipkitės į servisą, jei:
– Kompiuteris ar konsolė spontaniškai išsijunginėja, ypač žaidimų metu
– Girdite keistus garsus – cypimą, traškėjimą, neįprastą ventiliatoriaus ūžimą
– Matote mėlynus ekranus (BSOD) ar kitas sistemos klaidas
– Temperatūros yra aukštos net po valymo
– Reikia pakeisti termopastą – tai jau reikalauja dalinio išardymo
– Įtariate gedimą, bet nežinote, kur problemos šaltinis
Geras servisas turėtų:
– Atlikti nemokamą diagnostiką arba už simbolinį mokestį
– Aiškiai paaiškinti, kas negerai ir kiek kainuos remontas
– Duoti garantiją atliktam darbui
– Naudoti kokybiškus komponentus keitimui
Vilniuje kainos už standartinį kompiuterio valymą su termopastos keitimu paprastai svyruoja 20-40 eurų ribose. Konsolių valymas gali kainuoti panašiai. Jei siūlo įtartinai pigiai – būkite atsargūs, gali būti naudojami prastos kokybės komponentai ar darbas atliktas nekokybiškiai.
Kai technika tarnauja ilgai ir patikimai
Grįžtant prie straipsnio pradžios – technikos priežiūra nėra sudėtinga. Tai paprasčiausiai keletas įpročių ir šiek tiek dėmesio. Vilniaus servisų meistrai, kurie kasdien mato sugadintus įrenginius, tvirtina, kad didžioji dalis gedimų yra išvengiami. Dulkių valymas kas kelis mėnesius, tinkamas išdėstymas, programinės dalies tvarkymas, atsargus elgesys su technika – visa tai kartu gali pratęsti kompiuterio ar konsolės gyvenimą dvigubai.
Pagalvokite taip: geras žaidimų kompiuteris ar PlayStation 5 kainuoja nemažai pinigų. Ar neverta skirti 30 minučių kas kelis mėnesius, kad ta investicija tarnautų kuo ilgiau? Ypač kai alternatyva – tai šimtų eurų vertės remontas ar naujo įrenginio pirkimas.
Ir dar vienas dalykas – gerai prižiūrima technika ne tik ilgiau tarnauja, bet ir geriau veikia. Švarus, vėsus kompiuteris dirba greičiau, tyliau, stabiliau. Žaidimai veikia sklandžiau, sistema reaguoja greičiau. Tai jaučiama kasdien, o ne tik kai pavyksta išvengti gedimo.
Taigi nebijokite atidaryti kompiuterio korpuso, išpūsti dulkių, patikrinti temperatūrų, sutvarkyti programų. Jūsų technika jums už tai atsidėkos ilgu ir patikimu tarnavimu. O jei kiltų abejonių ar problemų – Vilniuje visada rasite profesionalų, kurie padės. Bet geriausia, kai į servisą reikia eiti tik profilaktiniam valymui, o ne skubiam remontui.