Kodėl jūsų kompiuteris ar žaidimų konsolė lėtėja ir karšta: diagnostikos gidas ir sprendimų žemėlapis Vilniaus vartotojams

Kai technologijos pradeda kvėpuoti karštu oru

Sėdite prie kompiuterio, bandote paleisti naujausią žaidimą ar tiesiog dirbti su keliais atvirais langais, o jūsų įrenginys pradeda skambėti kaip lėktuvas prieš pakilimą. Ventiliatoriai sukinėjasi visu pajėgumu, korpusas įkaista taip, kad galima kiaušinius kepti, o našumas krenta greičiau nei kriptovaliutos kursas. Skamba pažįstama? Vilniuje, kur daugelis dirba iš namų ir laisvalaikiu mėgsta pažaisti, ši problema tampa vis aktualesnė.

Perkaitimas ir lėtėjimas nėra tik nepatogumas – tai rimtas signalas, kad kažkas negerai. Ignoruojant šiuos požymius, galite sulaukti rimtų gedimų, kurie kainuos daug brangiau nei laiku atlikta profilaktika. Tad išsiaiškinkime, kas iš tikrųjų vyksta jūsų technologijoje ir kaip tai išspręsti.

Dulkės – tylus našumo žudikas

Pirmasis ir dažniausiai pasitaikantis kaltininkas yra paprasčiausios dulkės. Vilniuje, ypač senamiestyje ar prie pagrindinių gatvių, dulkių koncentracija ore gali būti nemažai didesnė nei galvojate. Jei dar pridėsite šildymo sezoną, kai radiatoriai džiovina orą, situacija tik blogėja.

Dulkės kaupiasi ant ventiliatorių, radiatoriuose, tarp komponentų. Jos veikia kaip šilumą išlaikanti antklodė – procesorius ar vaizdo plokštė generuoja šilumą, bet ši šiluma negali efektyviai išsisklaidyti. Rezultatas? Terminis droseliavimas (angl. thermal throttling) – kai procesorius automatiškai sumažina savo dažnį, kad apsisaugotų nuo pažeidimo.

Kaip tai diagnozuoti? Atidarius kompiuterio korpusą (išjungus ir atjungus nuo elektros!), dažniausiai pamatysite akivaizdžius dulkių sluoksnius. Nešiojamajame kompiuteryje požymiai būna subtalesni – įrenginys staiga tampa karštas, ventiliatoriai triukšmingi, bet išoriškai viskas atrodo švaru.

Praktinis patarimas: Kompiuterį reikėtų valyti bent kartą per pusmetį. Jei turite naminius gyvūnus ar gyvenant prie judrios gatvės – kas 3 mėnesius. Naudokite suspausto oro balionėlius (parduodami bet kurioje elektronikos parduotuvėje Vilniuje) ir švelniai išpūskite dulkes. Tik nedarykite to viduje – geriau balkone ar lauke.

Termopastos problema, apie kurią niekas nekalba

Termopasta – tai specialus šilumos laidus junginys tarp procesoriaus ir aušintuvo. Laikui bėgant ji išdžiūsta, sukietėja ir praranda savo savybes. Tai ypač aktualu įrenginiams, kuriems daugiau nei 3-4 metai.

PlayStation 4 ar Xbox One konsolės, kurios buvo populiarios prieš kelerius metus, dabar dažnai kenčia būtent dėl šios priežasties. Jei jūsų konsolė skamba kaip dulkių siurblys žaidžiant, o anksčiau buvo tylu – greičiausiai termopasta jau seniai išseko.

Kompiuteriuose situacija panaši. Ypač jei perkate naudotą įrangą Vilniaus skelbimų portaluose – dažnai pardavėjai net nežino, kada paskutinį kartą buvo keista termopasta. Kartais ji nebūna pakeista niekada.

Termopastos keitimas nėra raketos mokslas, bet reikalauja atsargumo. Jei nejaučiate pasitikėjimo, geriau kreipkitės į specialistus – Vilniuje yra nemažai servisų, kur tai padaro greitai ir nebrangiai. Tačiau jei norite patys, YouTube pilnas instrukcijų konkrečiai jūsų įrenginio modeliui.

Programinės įrangos chaosas ir foninis triukšmas

Ne visada problema slypi aparatūroje. Dažnai kompiuteris lėtėja ir kaista dėl programinės įrangos problemų, kurios verčia procesorių dirbti visu pajėgumu be reikalo.

Atverkite užduočių tvarkytuvą (Task Manager) Windows sistemoje ar Activity Monitor Mac’e. Pažiūrėkite, kas vyksta. Dažnai rasite procesus, kurie suryja 30-50% procesoriaus galios, nors jūs nieko nedarote. Tai gali būti:

– Automatiniai atnaujinimai fone
– Antivirusinė programa, atliekanti skenavimą
– Kriptovaliutų kasimo virusai (taip, tai tikra problema)
– Seni draiberiai, kurie neoptimaliai dirba su nauja sistema
– Per daug programų, kurios automatiškai paleidžiamos kartu su sistema

Kriptovaliutų kasimo virusai yra ypač klastingi. Jie pasiima visą laisvą procesoriaus galią ir dirba fone, o jūs tik pastebite, kad kompiuteris lėtas ir karštas. Vilniuje yra buvę atvejų, kai žmonės mėnesius gyveno su tokia infekcija, nežinodami tikrosios priežasties.

Ką daryti: Pirmiausia – pilnas sistemos skenavimas patikimu antivirusu. Tada – peržiūrėkite paleidimo programas ir išjunkite viską, ko nereikia. Atnaujinkite visus draiverius, ypač vaizdo plokštės. Kartais padeda net paprastas Windows perkrovimas „švarioje būsenoje” (clean boot), kad identifikuotumėte probleminę programą.

Ventiliacijos ir oro cirkuliacijos klausimai

Daugelis žmonių stato kompiuterius ar konsoles visiškai netinkamose vietose. Matau tai nuolat – PlayStation užkištas į TV spintelės skyrių be jokios ventiliacijos, kompiuteris stovi ant kilimo, kuris uždengia apatinius ventiliacijos angų, nešiojamas kompiuteris naudojamas ant lovos ar antklodės.

Kiekvienas elektroninis įrenginys reikalauja oro cirkuliacijos. Karštas oras turi kur nors išeiti, o šaltas – įeiti. Jei užblokuojate šias angas, sukuriate mažą krosnelę.

Vilniaus butuose, ypač sovietinių laikų statybose, vasarą gali būti tikrai karšta. Jei kambario temperatūra 28-30 laipsnių, o dar pridėsite blogą ventiliaciją – jūsų technologija dirbs ekstremalių sąlygų režimu.

Konkretūs sprendimai:

– Kompiuteris turi stovėti bent 10-15 cm atstumu nuo sienos
– Konsolė negali būti uždarame skyriuje – reikia bent dviejų pusių atviro oro
– Nešiojamam kompiuteriui įsigykite specialią aušinimo padėklą su ventiliatoriais (kainuoja nuo 15-20 eurų)
– Vasarą, jei neturite kondicionieriaus, bent vėdinkite patalpą, ypač žaidžiant ar dirbant su reikliais uždaviniais
– Papildomi korpuso ventiliatoriai stacionariam kompiuteriui gali dramatiškai pagerinti situaciją

Aparatūros senėjimas ir našumo degradacija

Kartais tiesiog reikia pripažinti – jūsų įranga jau nebe ta. Procesoriai ir vaizdo plokštės fiziškai nesensta taip greitai, bet standartai ir reikalavimai auga.

Jei turite kompiuterį su 4 GB operatyviosios atminties ir bandote naudoti šiuolaikinį Windows 11 su Chrome naršykle, kurioje atidaryti 20 skirtukų – problema ne perkaitimas, o tiesiog nepakankama aparatūra. Sistema pradeda naudoti kietąjį diską kaip papildomą atmintį (swap), o tai dramatiškai sulėtina darbą ir padidina apkrovą.

PlayStation 4 ar Xbox One konsolės, kurios buvo išleistos prieš dešimtmetį, dabar stengiasi paleisti naujausius žaidimus. Kūrėjai optimizuoja žaidimus naujausiems modeliams, o senesni tiesiog negauna tiek dėmesio.

Tačiau tai nereiškia, kad reikia skubėti į parduotuvę. Dažnai galima pratęsti įrangos gyvenimą:

– Pridėti operatyviosios atminties (vienas pigiausiųjų ir efektyviausių atnaujinimų)
– Pakeisti HDD į SSD (dramatiškai paspartina sistemą)
– Vaizdo plokštėje sumažinti grafikos nustatymus žaidimuose
– Naudoti lengvesnius programų alternatyvas (pvz., Firefox vietoj Chrome, jei trūksta RAM)

Virusai, kenkėjiškos programos ir paslėpti procesai

Grįžkime prie kibernetinių grėsmių, nes tai rimtesnė problema, nei daugelis galvoja. Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, kibernetiniai sukčiai tampa vis rafinuotesni.

Kriptovaliutų kasėjai – tai programos, kurios naudoja jūsų procesoriaus ar vaizdo plokštės galią kriptovaliutų kasybai. Jūs mokate už elektrą, jūsų įranga dilsta, o pinigai keliauja į kažkieno kito kišenę. Šios programos specialiai sukurtos taip, kad būtų sunkiai aptinkamos – jos sumažina savo aktyvumą, kai atidarysite užduočių tvarkytuvą.

Kiti kenkėjiški procesai gali būti susiję su reklamomis, duomenų vagystėmis ar net jūsų kompiuterio naudojimu DDoS atakoms. Visi jie sukelia papildomą apkrovą, kuri reiškia daugiau šilumos ir mažesnį našumą.

Kaip apsisaugoti:

– Naudokite patikimą antivirusinę programą (net ir Windows Defender yra geras, jei jį tinkamai konfigūruojate)
– Reguliariai skenuokite sistemą su Malwarebytes ar panašiomis programomis
– Būkite atsargūs su parsisiuntimais – ypač iš nežinomų šaltinių
– Stebėkite tinklo aktyvumą – jei kompiuteris intensyviai naudoja internetą, kai nieko nedarote, tai įtartina
– Periodiškai tikrinkite įdiegtų programų sąrašą – ar ten nėra nieko nežinomo?

Kada kreiptis į specialistus ir ko tikėtis

Yra situacijų, kai savarankiški bandymai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Jei po visų šių patikrinimų problema išlieka, arba jei nejaučiate pasitikėjimo lįsti į kompiuterio vidų – laikas kreiptis į profesionalus.

Vilniuje yra nemažai kompiuterių ir konsolių remonto servisų. Kainos svyruoja priklausomai nuo problemos sudėtingumo. Paprastas išvalymas nuo dulkių ir termopastos keitimas paprastai kainuoja 20-40 eurų. Sudėtingesni remontai, žinoma, brangesni.

Rinkdamiesi servisą, atkreipkite dėmesį į:

– Atsiliepimus internete (Google, Facebook grupės)
– Ar teikia garantiją atliktam darbui
– Ar gali pateikti preliminarų įkainį
– Ar turi patirties su jūsų konkrečiu įrenginio modeliu

Nebijokite užduoti klausimų. Geras specialistas mielai paaiškina, kas negerai ir kodėl siūlo konkretų sprendimą. Jei jaučiate, kad jus bando apgauti ar įpiršti nereikalingų paslaugų – ieškokite kito serviso.

Kaip išlaikyti technologijas sveikose ir produktyvias ilgam

Prevencija visada geresnė ir pigesnė už gydymą. Tai galioja ne tik žmonėms, bet ir technologijoms. Štai keletas paprastų įpročių, kurie pratęs jūsų įrangos gyvenimą ir išlaikys ją greitą bei vėsią:

Reguliarus valymas – nustatykite sau priminimą kalendoriuje kas 3-6 mėnesius. Tai užtruks 15-30 minučių, bet sutaupys daug nervų ir pinigų ateityje.

Stebėkite temperatūras – įdiekite programas kaip HWMonitor ar MSI Afterburner, kurios rodo komponentų temperatūras. Procesorius normaliai turėtų būti 40-60°C ramybės būsenoje ir iki 80-85°C apkrovos metu. Jei matote didesnius skaičius – reikia veikti.

Atnaujinkite programinę įrangą – draiberiai, BIOS atnaujinimai, operacinė sistema. Tai ne tik saugumo klausimas, bet ir našumo optimizacija.

Protingai naudokite įrangą – nereikia paleisti 50 programų vienu metu, jei jų nenaudojate. Uždarykite tuos 100 Chrome skirtukų. Išjunkite programas, kurios dirba fone be reikalo.

Investuokite į kokybę – geresnė termopasta, kokybiškesni ventiliatoriai, papildoma operatyvioji atmintis. Tai nedideli, bet efektyvūs atnaujinimai.

Jūsų technologijos yra investicija – į darbą, pramogą, komunikaciją. Rūpinantis jomis, jos tarnaus ilgai ir patikimai. Perkaitimas ir lėtėjimas nėra neišvengiami – tai signalai, į kuriuos verta reaguoti laiku. Vilniuje turime visas priemones ir galimybes išlaikyti savo įrangą puikios formos, tereikia skirti truputį dėmesio ir laiko. O rezultatas – greitas, tylus ir patikimas įrenginys, kuris nedžiovina nervų ir nekelia streso.