Kodėl jūsų technika sensta greičiau nei turėtų
Pastebėjote, kad kompiuteris pradėjo lėtėti po metų naudojimo? O gal PlayStation konsolė ima triukšmauti kaip reaktyvinis lėktuvas? Dažniausiai problema ne pačioje technikoje – ji tiesiog nebuvo tinkamai prižiūrima. Vilniaus servisų meistrai kasdien mato vieną ir tą patį vaizdą: dulkių sluoksniai ant ventiliatorių, išdžiūvusios termopastos, užkimšti vėdinimo angos. O gal dar blogiau – išpiltas kavos puodelis ant klaviatūros ar sugadinti jungtikliai dėl netinkamo naudojimo.
Tiesa ta, kad dauguma techninių gedimų būtų galima išvengti, jei žinotume, kaip tinkamai prižiūrėti savo įrenginius. Niekas juk nenori kas pusmetį vežti kompiuterio į servisą ar pirkti naują konsolę kas treji metai. Gera žinia – net paprasčiausios priežiūros procedūros gali pratęsti jūsų technikos tarnavimo laiką dvigubai ar net trigubai.
Dulkės – tylus žudikas, apie kurį niekas nekalba
Jei manote, kad dulkės tik estetinė problema, turiu jus nuvilti. Dulkių kaupimasis viduje yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl technika sugenda anksčiau laiko. Vilniaus servisų specialistai pasakoja, kad kartais atneštų kompiuterių viduje randa tikrus dulkių kilimus – tiek daug, kad ventiliatoriai tiesiog nebegali suktis.
Problema ta, kad dulkės veikia kaip šiluminė izoliacija. Jos apgaubia procesorius, vaizdo plokštę ir kitus komponentus, neleidžia jiems normaliai atvėsti. Temperatūra kyla, sistema pradeda lėtėti (tai vadinama „throttling”), o ilgainiui komponentai tiesiog perdega. PlayStation 4 ar Xbox One konsolės ypač jautrios šiai problemai – jų kompaktiškas dizainas reiškia, kad net nedidelis dulkių kiekis gali sukelti rimtų problemų.
Kaip dažnai reikėtų valyti? Priklauso nuo aplinkos. Jei namuose yra augintinių, rūkoma ar gyvename prie judrios gatvės – bent kas 3-4 mėnesius. Kitais atvejais pakanka du kartus per metus. Nešiojamieji kompiuteriai reikalauja dažnesnės priežiūros nei stacionarūs, nes jų vėdinimo sistemos mažesnės ir greičiau užsikemša.
Paviršiaus valymui užtenka suslėgto oro balionėlio iš elektronikos parduotuvės. Bet atsargiai – nepurškite per arti ir nelaikykite balionėlį aukštyn kojomis. Gilesniam valymui geriau kreiptis į specialistus, ypač jei niekada neatidarėte kompiuterio ar konsolės korpuso.
Termopasta – ta mažytė medžiaga, kuri keičia viską
Apie termopastą daugelis išgirsta tik tada, kai kompiuteris jau pradeda gesti nuo perkaitimo. O tai turėtų būti reguliarios priežiūros dalis. Termopasta – tai speciali medžiaga tarp procesoriaus ir aušintuvo, kuri užtikrina efektyvų šilumos perdavimą. Be jos procesorius greitai perkaistų ir sugriūtų.
Problema ta, kad termopasta nėra amžina. Per kelerius metus ji išdžiūsta, sukietėja, praranda savo savybes. Vilniaus meistrai rekomenduoja keisti termopastą kas 2-3 metus stacionariuose kompiuteriuose ir dar dažniau nešiojamuosiuose – kas 1-2 metus. Žaidimų konsolėms tai dar aktualesnis klausimas, nes jos dažnai dirba dideliais krūviais ilgą laiką.
Kaip suprasti, kad termopasta jau nebeatlieka savo funkcijos? Pirmi ženklai – padidėjęs ventiliatorių triukšmas (sistema bando kompensuoti blogą aušinimą), lėtėjimas žaidžiant ar dirbant su reiklesnėmis programomis, netikėti išsijungimai. Jei matote šiuos simptomus, laikas keisti termopastą.
Ar galima tai padaryti patiems? Techniškai – taip, bet reikia žinoti, ką darai. Netinkamas termopastos kiekis (per daug ar per mažai) gali būti net blogesnis nei sena pasta. Jei nesate tikri savo gebėjimais, geriau investuoti 20-30 eurų į profesionalų pakeitimą nei rizikuoti sugadinti 500-1000 eurų vertės įrangą.
Maitinimo šaltinis – širdis, kurią visi ignoruoja
Dauguma žmonių, rinkdami kompiuterį, daugiausia dėmesio skiria procesoriui, vaizdo plokštei, atminčiai. Maitinimo šaltinis dažnai lieka kaip antraeilė detalė – „bet koks tiks”. Tai viena didžiausių klaidų, kurią mato servisų specialistai.
Prastos kokybės maitinimo šaltinis gali sugadinti visus kitus komponentus. Jis tiekia nestabilią įtampą, kuri pamažu ardydina elektroninius komponentus. O kai toks maitinimo šaltinis sugenda (o jis suges greičiau nei kokybiškas), jis gali „pasiimti kartu” ir motininę plokštę, ir kitus komponentus.
Žaidimų konsolėms situacija šiek tiek kitokia – jos turi integruotus maitinimo šaltinius, kuriuos pakeisti sudėtingiau. Bet ir čia yra svarbu užtikrinti stabilų elektros tiekimą. Vilniaus meistrai rekomenduoja naudoti kokybišką įtampos stabilizatorių ar bent jau perįtampos apsaugą. Tai ypač aktualu, jei gyvename senesnėse daugiabučių serijose, kur elektros tinklas ne visada stabilus.
Dar vienas dalykas – niekada nejunkite konsolės ar kompiuterio per pratęsimo laidą su daugybe kitų prietaisų. Kiekvienas didesnis įrenginys turėtų turėti savo atskirą lizdą. Tai sumažina riziką gauti įtampos šuolius, kai kiti prietaisai įsijungia ar išsijungia.
Kietieji diskai ir SSD: kaip neprarasti visko vienu metu
Duomenų praradimas – tai košmaras, apie kurį niekas nenori galvoti, kol tai nenutinka. O nutinka dažniau, nei manytumėte. Mechaniniai kietieji diskai (HDD) yra ypač jautrūs – jie turi judančias dalis, kurios ilgainiui nusidėvi. Vidutiniškai HDD tarnauja 3-5 metus, bet gali sugesti ir anksčiau.
SSD diskai patikimesni ir ilgaamžiškesni, bet ir jie nėra nemirtingi. Jie turi ribotą įrašymo ciklų skaičių. Tiesa, šiuolaikiniam SSD to užtenka daugeliems metams normalaus naudojimo, bet intensyviai naudojant (pavyzdžiui, nuolat įrašinėjant didelius vaizdo failus) jie gali nusidėvėti greičiau.
Kaip pratęsti diskų tarnavimo laiką? Pirma, reguliariai darom atsargines kopijas. Tai ne tik pratęsia diskų gyvenimą, bet ir apsaugo jus nuo duomenų praradimo. Antra, nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir konsolėse stengiamės vengti smūgių ir kratymų, ypač kai įrenginys veikia. Mechaninis diskas, veikdamas, yra labai jautrus net nedideliems smūgiams.
Trečia – stebime disko būklę. Yra nemokamų programų (pvz., CrystalDiskInfo), kurios parodo disko sveikatos būklę. Jei matote įspėjimus ar klaidas, laikas daryti atsarginę kopiją ir galvoti apie disko keitimą. Geriau pakeisti disą profilaktiškai nei laukti, kol jis sugenda su visais jūsų duomenimis.
Programinė priežiūra – ne mažiau svarbu nei techninė
Galite turėti tobulą kompiuterį su nuvalytais ventiliatoriais ir šviežia termopasta, bet jei programinė dalis apleista – vis tiek turėsite problemų. Daugelis žmonių niekada neišvalo savo kompiuterio programiškai, o paskui stebi, kodėl jis tapo toks lėtas.
Pirmiausia – operacinės sistemos atnaujinimai. Taip, jie kartais erzina, bet jie ne tik prideda naujas funkcijas – jie taiso saugumo spragas ir optimizuoja sistemos veikimą. Windows 10 ir 11 atnaujinasi automatiškai, bet verta kartais patikrinti, ar visi atnaujinimai tikrai įdiegti.
Antra – tvarkykite paleidimo programas. Daugelis programų, kurias įdiegiame, automatiškai prideda save į paleidimo sąrašą. Rezultatas – kompiuteris kraunasi amžinai ir dirba lėtai, nes fone veikia dešimtys nereikalingų programų. Windows’uose galite tai valdyti per Task Manager (Ctrl+Shift+Esc) → Startup skirtuke.
Trečia – antivirusinė apsauga. Nebūtinai perkamoji – net ir įmontuotas Windows Defender veikia puikiai, jei jį tinkamai sukonfiguruojate. Virusai ir kenkėjiškos programos ne tik vagia duomenis – jos gali rimtai sulėtinti sistemą ir net sugadinti failus.
Žaidimų konsolėms programinė priežiūra paprastesnė – jos automatiškai atnaujinasi. Bet verta periodiškai išvalyti senas žaidimų bylas, ištrinti nebereikalingus išsaugojimus ir perkrauti konsolę (ne tik užmigdyti, bet tikrai išjungti ir vėl įjungti). Tai padeda išvalyti operatyviąją atmintį ir pašalinti smulkius sutrikimus.
Kaip elgtis su technika kasdien: smulkmenos, kurios pratęsia gyvenimą
Kartais ne dideli dalykai, o kasdieniai įpročiai lemia, kiek ilgai tarnaus jūsų technika. Vilniaus servisų meistrai dalijasi paprastais, bet efektyviais patarimais.
Nešiojamieji kompiuteriai – nenaudokite jų ant lovos, antklodės ar kitų minkštų paviršių. Tai užblokuoja vėdinimo angas ir sukelia perkaitimą. Geriausia naudoti ant kieto paviršiaus arba specialios aušinimo padėklos. Dar vienas dalykas – nepalikite nešiojamojo visą laiką įjungto į elektros tinklą. Baterija „mėgsta” būti naudojama – periodiškai leiskite jai išsikrauti iki 20-30% ir vėl įkraukite.
Žaidimų konsolės – užtikrinkite pakankamą vėdinimą. PlayStation ir Xbox konsolės neturėtų stovėti uždaroje spintelėje ar būti apkrautos daiktais. Aplinkui turėtų būti bent 10-15 cm laisva erdvė visomis pusėmis. Jei konsolė pradeda triukšmauti žaidžiant – tai signalas, kad ji perkaista. Padarykite pertrauką, leiskite jai atvėsti.
Klaviatūros ir pelės – reguliariai valykite. Tarp klavišų kaupiasi ne tik dulkės, bet ir maisto likučiai, plaukai, visokios smulkmenos. Tai ne tik nešvaru, bet ir gali sugadinti klavišų mechanizmus. Paprasta priemonė – apversti klaviatūrą ir lengvai pakratyti, paskui nupūsti suslėgtu oru.
Monitoriai ir ekranai – valykite specialiomis priemonėmis, ne bet kokiu valikiu. Agresyvios cheminės medžiagos gali sugadinti ekrano dangą. Geriausia – mikropluošto šluostė ir specialus ekranų valiklis arba tiesiog šiek tiek sudrėkinta šluostė.
Kada verta kreiptis į profesionalus ir kaip juos pasirinkti
Yra dalykų, kuriuos galite padaryti patys, ir dalykų, kuriems reikia profesionalų. Kaip atskirti? Paprasta taisyklė – jei procedūra reikalauja atidaryti korpusą ir dirbti su vidiniais komponentais, o jūs niekada to nedarėte, geriau pasikviesti specialistą. Ypač tai aktualu žaidimų konsolėms – jų atidarymas dažnai panaikina garantiją.
Vilniuje yra daug kompiuterių ir konsolių servisų, bet ne visi vienodi. Kaip pasirinkti gerą? Pirma, skaitykite atsiliepimus – ne tik Google, bet ir specializuotuose forumuose. Antra, klauskite apie kainą iš anksto. Geras servisas visada gali pasakyti bent apytikslę kainą po diagnostikos. Trečia – pasitikėkite intuicija. Jei meistras bando jums parduoti visiškai naują kompiuterį, kai problema gali būti tiesiog dulkėse, greičiausiai jis ne pats geriausias.
Profesionalus valymas su termopastos keitimu Vilniuje kainuoja apie 30-50 eurų kompiuteriui ir 40-60 eurų konsolei. Tai gali skambėti kaip išlaidos, bet palyginkite su naujų komponentų ar naujos konsolės kaina. Investicija, kuri atsipirks.
Dar vienas dalykas – nereikia laukti, kol kas nors suges. Profilaktinė priežiūra yra daug pigesnė nei remontai. Jei jūsų kompiuteris ar konsolė tarnauja jau 2-3 metus ir niekada nebuvo valyta – laikas užsukti į servisą. Net jei viskas veikia gerai, viduje gali kauptis problemos, kurios netrukus išlįs.
Ką daryti šiandien, kad technika tarnautų rytoj
Nebūkime idealistai – niekas nebus tobulas techninės priežiūros šventasis. Bet net keletas paprastų įpročių gali drastiškai pratęsti jūsų įrangos tarnavimo laiką. Pradėkite nuo mažų dalykų: nustatykite priminimą telefone kas kelis mėnesius nupūsti dulkes iš kompiuterio, nepalikite konsolės veikti visą naktį, kai ja nesinaudojate, reguliariai darykite svarbių failų atsargines kopijas.
Technika šiandien nėra pigi. Geras žaidimų kompiuteris kainuoja 1000-2000 eurų, PlayStation 5 ar Xbox Series X – apie 500-600 eurų. Ar verta šių investicijų nepasirūpinti? Paprastas valymas kas pusmetį, termopastos keitimas kas poros metų, atidus elgesys kasdien – ir jūsų technika gali tarnauti ne 3-4, o 6-8 metus ar net ilgiau.
Vilniaus servisų meistrai kasdien mato techniką, kuri galėjo tarnauti dar daugelį metų, bet buvo apleista. Ir techniką, kuri, nepaisant savo amžiaus, veikia kaip nauja, nes savininkas ja pasirūpino. Skirtumas ne pačioje technikoje – skirtumas tame, kaip mes ja rūpinamės. Jūsų kompiuteris ar konsolė gali būti patikimas įrankis darbui ir pramogoms daugelį metų. Tereikia šiek tiek dėmesio ir reguliarios priežiūros.